... ir mintį skauda,
Ir ten sukraujuoju,
Ir ten nenurimsta, sukilus vergovė.
Atrodė, mokėjau išeiti į žmones,
Girdėti, kaip barė ar mokė,
Kaip siuntė pas dievą ar velnią.
Dabar gi ir tai jau įgriso;
Pasaulis užslydo ant mano dantų —
Sukruvintą Kristų, nukėlęs nuo kryžiaus,
Statau jį ant kojų
Ir ant peties automatą dedu.
Bažnyčios te laukia.
Bet jeigu sugrįšim —
Prašau, nemanykit,
Kad savo krauju kruvini.