Kazlas 2 negėrė jau antra savaitė.
Jis bijojo prasitarti pirmam sutiktam: „ Tu nepatikėsi. Aš, Kazlas 2, statysiu Druskininkuose bažnyčią“.
Praeivis nustebtu: „ Puiku. Kodėl tu man tai sakai? Man? Kodėl? Eik namo ir sakyk artimiesiems, kurie apsidžiaugs tavo brangiu sumanymu . O man nusispjauti, kas statys bažnyčią Druskininkuose. Supranti? Viena jau stovi. Man pakels mokesčius. Už kokius pinigus tu statysi bažnyčią? Už mano, už jos, senutės sengalvėlės. Už policininko. Už gailestingųjų seserų sijonų klostėse paslėptas brangenybes. Kodėl tai mane turi džiuginti? Gal turi du litus? “
„ Tai bus nauja bažnyčia. „
Labai nedaug truko, kad Kazlas 2 būtų išgėręs ir nesugrįžęs prie savo bažnyčios brėžinių.
Sugrįžo. Blaivas.
Ši diena ji labai užgrūdino.
Jis žinojo, kad ne visi iki vieno džiaugtųsi nauja Druskininkų bažnyčia.
Kazlo 2 akyse užsidegė ryžtas – jis būtinai pastatys naują bažnyčią Druskininkuose.
Jam buvo visai nesvarbu už kieno pinigus.
Netikėtai atėjo ir trečia savaitė, kada Kazlas 2 negėrė nė lašo.
Jis nenuilstamai dirbo gilindamasis į naujos bažnyčios brėžinius.