Bangos

Nedovanoki aimanų naktinėms fėjoms
Ir mėnesienai nepraverk šlaunų
Teglosto vien delnai švelnių sapnų
Ten, kur šviesa dar niekad neregėjo

Nenusigręžki nuo dievų aistringų
Ir nevilnyki kojų per kelius
Tegu į pumpurėtą sodą nepaklius
Šešėliai prieblandų spalvingų

Nesusisupki naktimi bekrašte
Krūtų nedenk plonyte sutema
Negriebk vaiduoklio degančia ranka
Kad lavos upėje sraunioj paskęstų

Dejonėmis nekviesk seilėtų kaukų
Ir neapglėbk mėnulio šlaunimis
Didelėmis beregėm akimis
Nesisvaiginki, nors sapnai ir laukia

Tu naktį pavertei rausva. Išties
Lig ryto ji žarijose kentės