COLIUKĖ (Andersono pasakos motyvais)

Išskleidė gėlytė žiedą,
Juo švelnus vėjelis rieda.
Spindi rytmečio rasa,
Bunda nuostabi diena.
Rieda dangumi saulytė,
Glosto žydinčią gėlytę
Ir pamato nejučia,
Kažkas prausiasi rasa.
Prausia veidą ir akytes,
Ir mažas, mažas rankytes.
Stebisi labai saulytė:
Kas tokia šita mažytė?
Jai pasiųsiu spindulėlį,
Kad sušiltų truputėlį,
Gal tada ji paūgės
Rūpesčių mažiau turės...
Spindulėlio palytėta
Ir saulutės pamylėta,
Ta mažylė vienas, du
Sukas, šoka tarp žiedų...
Būkite geri draugai
Ir padėkit man vaikai
Pasakykime saulytei,
Kuo vardu šita mažytė?
Ji – Coliukė! Ji – Coliukė!
Šaukia  Matas ir Emutė.
Ją pažįstame visi,
Ar  saulute  mus girdi?!