Kelintas dabar metų laikas

lėtai lėtai blyškėja tavo veidas
jis tampa rytmečio ūkų spalvos
iš pelenų marga gegutė kelias
priklaupęs dievas meldžias už tvoros

romantika. o kam daugiau gyventi
jei ne dėl ūko, ryto ir dievų
rugsėjis kaltina mane ir verčia šalti
be priežasties kas naktį ateinu

ir viržiai paslaptim pragydę naktį
giedojo giesmę primenant laikus
laikus, kurie man primena bevalę
likimo spalvą ir degančius namus