delnų užgesusi ugnis
nuodėguliais įleis šaknis
į sielos griūvančius namus
kur dviese būti per brangu
lietus sidabro vinimis
prikals žingsnius kai basomis
tyliau už nebūtį akla
ateis ir surakins gėla
apvilks vienatvės drabužius
širdis į dvi dalis suduš
nuo šiol liūdni ir atskirai
pilkės viensparniai angelai