ant dviejų dešimt mes važiuojam
ir supasi plaukuos
pilki laukai
pakelėse uogyčių rinkt nestojam
nes ir be jų
alergijų užtektinai
tu vėl keistai įmynęs sankabą su koja
atsisuki, sakai:
-Kiek valandų?
danguj tik šešios žvaigždės suskaičiuotos
sakau:
-Greičiausiai jau po keturių
ir mes toliau ant dviejų dešimt vėl važiuojam
į ausį šį kart spindi
pilnatis
ir vis sumirganti šviesa ant stogo
man primena
kad tu tai pilnatis