na ne ateitis srūva iš būtojo į esamą, juk sakydamas ( jei žinoma, matai) kas bus ateityje, žiūri į dabartį tą ateitį, kuri yra pasekmė jau buvusio dalyko.
ateityje praeities pasekmės, kurias gali matyti dabar esamajame. taip kad ATEITIS SRŪVA iš BŪTOJO į dabartį - esamajame spėji ateitį. (yra kas mato, yra kas spėja-tai jau niuansai, bet ateitis iš praeities į dabartį, esamajame pasakoji - nu kaip Nostradamas :D. arba Edgaras Keisi. "mirs(i) (kūnas) ne todėl kad susirgai ir sergi, o todėl, kad gimei - mirtis yra gimimo pasekmė, ji ateityje, srūva iš praeities - kokiais metais gimei, jie juk praeityje - ateityje-mirtis) .
o jau kas pas ką ir kur dažniau laša, tai jau individualu, kiekvieno saloje... (mat pačių savaime nėra nei ateities nei praeities - tik AMŽINYBĖ)