rašyk.lt: Kūriniai / Enrika Wurtz / Svajonė

Prapliupo ne juokais ryto lietus
nuskandino giliai ir taip negyvenamą mano salą
tik klyksmas žuvėdros girdisi balsu
tik niekas taip spindi geranoriškai horizonte.
Raminančiai banguoja tyla.

Veidu į saulę aš sėdžiu -
svajonė apie tave gaivina mane
tą gelsvą dangų mintimis kuriu
skęstantį prisiminimų lietaus jūroj.

Noriu nedrąsiai paklausti -
kur tu?

Blogas komentaras Rodyti?

2014-09-10 08:50

tictac_it

su išraiška kalbine ne kaip čia , perskaičius žodžiu :) tad 1

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-09-10 00:42

gunta

O gal jūs sąlą turėjote omenyje NAMĄ? ( bet tada visai kuriozas) nes jei sąlą-sielą (tai jau siela yra kiekvieno jo psichika, substancija psichikos - juk būtyje stovi ant savo psichikos kaip ant salos). visa kas nepaaiškinama - aplinkui kaip okeanas, o remiesi supratimu - atramos taškas psichika.

na Nagvalis tai okeanas, o Tonalis - sala. (stovi ant salos, vandenyje plauki arba skęsti.)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-09-10 00:36

gunta

"tik niekas taip spindi geranoriškai horizonte. ", –ar niekas spindi geranoriškai? ar tamsta taip mato, kad niekas spindi?.. ir spindi "kaip?" ?
Prapliupo ne juokais ryto lietus, – skruzdei prapliupo, skruzdei ne juokais, na, o varlei, juokas - ne lietus, kai savaitę palis - tada jau ir varlei bus ne juokais... O JIS tik prapliupo... (nei juokais,nei ne juokais.)

nuskandino giliai ir taip negyvenamą mano salą, – negyvenama siela? ar taip gali būti, sieloje gali kažkas gyventi? ta prasme "gyvenamas namas,negyvenamas namas" - labai čia pas jus ta vieta nesubalansuota, nesukoordinuota. vis tik aišku, kad ta negyvenama siela išgyvena neramumo būseną, nes jei būtų ramumo būsenos išgyvenime, tai tyla jos neveiktų raminančiai. "Raminančiai banguoja tyla. "

antras posmas vėl visai nutrūkęs nuo pirmo; jis toksai dienoraštinis, kad daugiau nieko ir nepasakyti apie jį.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas