„<..>Duok žmogui kaukę ir jis tau pasakys tiesą“ O. Wilde

„Žmogus mažiausiai yra savimi kalbėdamas savo vardu. Duok žmogui kaukę ir jis tau pasakys tiesą. “

XIX amžiuje, Airijoje gimęs, kontraversiškojo, prieš tai viešai teisto, vėliau didžiai liaupsinto romano „Doriano Grėjaus portretas“ autorius – Oscar Wilde. Didžiajai pasaulio daliai puikiai žinomas pastarojo romano nuopelnais, vis dėlto ne tik rašytojas, tačiau ir puikus šiuolaikinio pasaulio filosofas.
„Žmogus mažiausiai yra savimi kalbėdamas savo vardu. Duok žmogui kaukę ir jis tau pasakys tiesą. “ Deja, šią sentenciją atradau ne naršydama po šio nuostabaus kūrėjo rašytinius palikimus, ją išgirdau kino filme. Kad ir kaip ten bebūtų, ši fražė puikiai apvainikuoja filmo idėją, grupelė žmonių pasitelkia kaukes (filmo istorijoje kaukės vaidmenį atlieka pasaulinis žinių voratinklis – internetas), norėdama papasakoti pasauliui apie gigantiškiausios pasaulio valstybės nedoras aferas. Tai puikus apdaras šiai Oscar Wilde minčiai, tačiau idėjos ptaktinį spektrą galima įžvelgti kiekvienoje mūsų dienoje. Kiekvieną dieną, kiekviename žingsnyje susiduriame su žmonėmis dėvinčiais savotiškas „kaukes“, pats elementariausias pavyzdys – teatras. Visa, ką Tu matai, yra vaidinimas, prisotintas chimeriškų kaukių. Vieniems tai ir teatrodo kaip butaforinis pasaulis, tačiau šiomis kaukėmis kalba jausmai, emocijos, tiesa, tai lyg analogija realybei.
Mūsų visuomenėje šis „balso skambesys“ gana dažnai kritikuojamas kaip simuliantas, sabotažo išraiška, ar paprasčiausias ignoruojamas protestas. Tai kelia asociacijas taisyklių laužymui, bet kaip gi to galima išvengti tokioje suvaržytoje ir konservatyvioje visuomenėje, kur laisvas žodis tolygus melui?
Oscar Wilde kaukė ir buvo jo romanas apie jaunuolį Dorianą, jis savotiškai atskleidė savo pasaulį regimą tuometine prizme, žinoma už tokius drastiškumus norėta jį nuteisti, apkaltinus amoralumu, taigi, norėta nuteisti už jo esamas tiesas, kurios pasirodė esą puikus hedonistinės pasaulėžiūros kūrinys, įkvėpęs naujai besiformuojančią filosofiją. Kai kurie visuomenės „trafaretai“ puikiai išsilaikė amžių bėgyje.
Vieną pavyzdžių, atitinkančių šią sentensiją vėl noriu pasitelkti įžangoje minėtą filmo siužetą. Jis tik įrodo kaukės, kaip simbolio galingumą šiandieniniame pasaulyje, kaukė, plačiuoju mastu pasitelkiama kaip įrankis išsakyti protagonistu slepiamą tiesą. Kadangi filme pasakojama istorija, neminint kelių smulkių aspektų, yra įkvėpta tikrų įvykių, šis pavyzdys stato dar tvirtesnį pamatą teiginio teisingumui.
Pora amžių anksčiau šis kaukės simbolis neakivaizdžiai buvo minimas kito, turbūt vieno garsiausių pasaulyje talentų, William Shakespeare lupomis: „Visas pasaulis yra teatras – visi žmonės aktoriai“, manau šie dviejų rašytojų požiūriai vienas kitą puikiai papildo. W. Shakespeare vaizdavo pasaulį kaip gigantišką teatro areną, pripildytą šešiais milijardais aktorių, iš kurių dalis geba užsidėti Oscar Wilde minimas metaforiškasias kaukes ir prabilti tiesos žodžiu.
Tiems, kurie bent kiek giliau domėjosi O. Wilde biografija žino, rašytojas nebuvo pavyzdingas visuomenės statistinis vienetas, savo kontraversiškų idėjų prisotinta knyga tuometiniame amžiuje tesulaukė smerktinų žvilgsnių, tačiau dėl vieno tikrai buvęs teisus: „<... > Duok žmogui kaukę ir jis tau pasakys tiesą. “.