2008 05 27
Beldžiant laikrodžiui Žolyne,
Į smilkinius. Kur sėdėjome kartą.
Įtemtai laukiau Ant skardžio
Neišvengiamo, Kojas pamerkę
Tai ko negalėjau atidėlioti Į dangų, skriejo paukščiai.
Pasiteisindamas – Saulės žara
Spurdančio sapno. Nesidrovėdama biro
Rytą Į plaukus.
Iš netikėtumo Šviesa mažais sluoksniais
Net pašokau Ryškino veidus sekundei
Nesibaigė... Gramzdindama šešėlin.
Tas ramumas Po nakties tyloje
Mane Tokį išpuoselėtą ramumą
Aplankė anąkart Randu, tik šįsyk
2014 09 07
Iš žalios Į rudai Auksinę
Beldžiant laikrodžiui Į smilkinius
Įtemtai laukiau ant skardžio...
Tai ko negalėjome atidėlioti.
Priėjai tylėdama ir prisėdai,
Iš netikėtumo net striktelėjau;
Rytas į plaukus biro
Mažais šviesos sluoksniais.
Pasiteisinsiu saulės žara
Tą neapibrėžtumą,
Kuriuo pasitinku.
Grimzdamas šešėlin,
Susivokiau pagaliau prasidėjau
It motinoje spurdantis sapnas.
Nesiraukydama apkabino
Nors, tik pagalvojo (išgirdau):
Dar manęs pasiilgsi...
Pakildama lengvu žingsniu,
Atsiplėšė nuo dar žaliuojanČio
Skardžio šono ir nė kiek neabejodama,
Oru pradingo horizonte.
Likau vienas...
Guodė, tik pamiršti atspalviai
Paletėje.