Ožka už tris litus

Petras nusipirko ožką. Mokėjo tris litus. Ožka po metų sutiko ožį. Ožys pasimylėjo su ožka. Jie nesisaugojo, todėl po devynių mėnesių gimė ožiukas. Ūkininkas nusprendė ožiuką parduoti už 100 Lt. Deja, niekas nepirko. Sakė, jog per brangu. Taigi, ožys su ožka augino ožiuką. Ožka pusė metų maitino ožiuką savo pienu. Gaila tik, kad ūkininkas nesirūpino ožkos, kurią nusipirko už tris litus, sveikata. O ji sirgo. Sunkiai. Tik nežinia kuo, nes niekas nenustatė. Ožka vis silpo ir po mėnesio mirė. Likęs ožys su ožiuku buvo uždaryti tvarte. Kasdien gaudavo tik nedidelę porciją šieno. Jie vis silpo ir po pusmečio mirė...

-------------------------------------------------------------------------------------------------
Ūkininko sapno pabaiga
-------------------------------------------------------------------------------------------------

– Kelkis, Petrai! Ožkos eik šerti... – žadino miegalių ūkininką žmona.

Petras pašoko iš lovos ir suprato gyvenimo tiesą: ožkos už tris litus nenusipirksi, o turima brangiąją ožka reikia rūpintis tam, kad būsimi ožkiukai būtų sveiki, gyvybingi. Kaip sakoma, be darbo ir pasiaukojimo nei materialiai, nei morališkai nebūsi aprūpintas. Turi auginti ožką, jos ožiukus, tuomet turėsi sveiko ožkos pieno.