Norėjau išeit atsimerkus

Akyse tik ruduo pasalūnas
vaidenas
Vienatvės šešėliai
atsispindi baloje.
Basa
per sapnus
ir pilkus atvaizdus peržengus
piešiu išėjimą mėnulio šviesa
Nuogesnė nei tiesa
pašiurpstu nuo tamsos
ir nakties į delnus semiu lyg pašėlus.
Atimsiu iš tavęs ilgesį,
kai tuštumos klajos viršum galvų
kaip debesys baltesni nei įsivaizdavom.

Išeisiu nuoga į tamsą ieškoti nakties
raudonai lakuotais nagais
basom pėdom.