Abu

Iškarpyta vėl
dangų raižė kregždė žydrai
pavasaris meldėsi ašara
vasaros juoko ten
aš nukritus kritau į
nekaltą šilumą nuogą
neperbridus dar sapno
prilipau prie dūzgančio vakaro su tavimi
pritemus, skaisčiai blaškaus
tarp grožio aistros ir kūno proto.