Nupinsim Žolinių vainiką
iš pievos žydinčių gėlių,
iš rugio varpų, kvepiančių pelynų
ir pasidžiaugsime kartu
su saulės spinduliais auksiniais
ir rudenėjančiais žiedais,
Aukščiausiojo globoj pabūsim,
apsikabinsim su visais.
Dar ne ruduo - žali žolynai,
pasisūpuokim vasaros glėby,
tą džiaugsmą padalindami po lygiai-
juk mes šioj Žemėje visi savi.
Pasidabinę Žolinių vainikais,
vėlyvą vakarą rymosim prie obels,
pasigrožėsime, kaip žvaigždės
ramybę tą į Dangų nusikels.