ištikimybė

po truputį tampu neištikima miegui
          laukiu tamsos
                      taip viskas tampa arčiau
            spalvoti fontanai ir
                      niekada nepakrauta baterija
    tu ateini iš niekur
                        su daugeliu veidų
              tiesmuki pokalbiai ir subtilūs gestai
        rankos sukurtos muzikai
      jausmas toks panašus į tą kurio lauki
visada esi ten kur privalai būti
                      dienos pragariškos
                    bet naktys vėsios
      žmonės ateina rodyti krypties
  nebesikabina man į plaukus
              mokausi paleisti
    po truputį tampu vis ištikimesnė sau