Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Mamedova susipyko su Babajumi, trenkė durimis ir nuėjo į europinius dėvėtus rūbus ramybės atgauti.
Ji nusipirko naują paklodę.
Moterys randa ramybę kilnodamos rūbus.
Ją apgavo etiketė.
Prie paklodės buvo prisegta etiketė, todėl Mamedovai pasirodė, kad paklodė nauja dar kvepianti smulkiomis kiniečių audėjų rankomis.
Paklodė buvo dėvėta ir tai buvo parašyta kiniečių kalba etiketėje.
Etiketėje buvo parašyta:
„Ant šitos paklodės gulėjo labai sunkaus charakterio vyras, tatuiruotomis rankomis, vyriškai kreivomis kojomis. Paklodės audinys rodė, kad vyras turėjo moterį raudonais kaip saulė plaukais. Vyras kalbėjo ispaniškai, o moteris – tylėjo. ”
Moteris nemokėjo kalbos, todėl neperskaitė suknistos etiketės.
Mamedova įmetė į skalbimo mašiną paklodę ir tris baltus pagalvių užvalkalus.
Gėrė kavą ir išgirdo kaip skalbimo mašinoje dejuoja.
Pasiklojusi lovą ji atsivertė grožinę literatūrą.
Grožinė literatūra migdė, todėl Mamedova trumpai pasvajojo ir užmigo.

Pirmasis Mamedovos sapnas
Sapne ji atsikėlė ir, išgirdusi, kad į jos miegamąjį ateina vyras, užsidengė burną, kad vyras neišgirstu džiaugsmo šūksnio.

Tas žmogus buvo nuo naujos paklodės pakilęs sunkaus charakterio vyras.
Jis nieko nepasiūlė tik paklausė:
-  Jūs miegate neapsirengusi?
Mamedova buvo neįpratusi naktį kalbėtis su nepažįstamais vyrais lovoje.
- Ar galiu nusirengti? – paklausė vyras.
- Kaip jūs čia įsivaizduojate, - pasipiktino Mamedova. – Jums negana, kad įsibraunate nakties metu į doros moters, ... na, sakykim, moters miegamąjį ir be jokių ceremonijų nusirengiate savo prakeiktas kelnes?
-  Nenusirengiu. Tik paprašiau.
Jie tyli. Vyras stovi šalia spintos. Mamedova įsižiūri į vyro kelnaites ir gerai pagalvojusi sako:
- Žinot, galit geriau nusimauti tuos savo... Bet likite stovėti prie spintos.
Vyras nusirengė ir liko stovėti prie spintos.
Mamedovą išmušė karštis.
Ką pasakys Babajus, jeigu dabar įeis į šeimos miegamąjį?
- Žinot. Apsirenkit. Man nusibodo į jus žiūrėti.
Vyras apsirengė, bet liko stovėti toje pat vietoje.
- Sakykit, paslaptingas nepažįstamasis, ar jums patinka stambios moterys?
Vyras pažvelgė į Mamedovą.
-  Man užtenka ir nestambios moters.
-  Koks jūs neišauklėtai tiesus. Pakartokit kuo jūs vardu? Kalbamės lyg seniai vienas kitą pažintume, o vardo nesakote. Gal jūs slepiate savo vardą?
- Depas
- Džonas???
- Tik Depas. Tai trumpinys. Mažybinis vardas. Taip mane mama kviesdavo valgyti... Mano mama mokėjo daryti virtinukus, jie būdavo tokie standus ir kartu ne tokie mediniai kaip valgyklose. O grietinės bei spirgučių padažas, praskiestas kepintais svogūnais mane perkeldavo į kaimą, kuriame aš leisdavau pačias šilčiausias savo gyvenimo dienas. Ten sutikau Benediktą. Va žiūrėkit ant mano rankos liko jos dantų žymės...
- Taip ir kviesdavo? Dep, Dep? Ar Depukai eik valgyti?
- Tiesiog: Depai ateik valgyti. Mes gyvenome palėpėje ir mama iškišdavo galvą pro mažą langelį, tai buvo labai mažas langelis, kieme aš supdavausi ant skalbinių virvės...
-  O tai kokia pilna pavardė?
-  Josif Depaševič
- Josif? Kazlas 2, mano kaimynas turėjo arklį vardu Juzef.
- Ne Juzef. Mano vardas Josif.
- Tai tu marsietis?
- Kodėl marsietis? Aš lie – tu - vis.
- Juokauju. Žinai, o gal tu ir tikras lietuvis. Tik lietuviams būdinga nesuprasti juokų. Dar lenkai nesupranta juokų, bet aš nebendrauju, jeigu suprantu, kad lenkas.
- Nesuprantu juokų.
- Iš kur tu toks atsiradai?
-  Manęs neklausk. Aš parsivedžiau merginą. Gulim mes... staiga mergina iš lovos iškrenta... O tu kur bėgi, sakau, ir griebiau ją... staiga – krentu iš aukštai... nuo lovos... su kelnaitėms... o grindų – nėra. Bedugnė. Ir tada matau mergina guli... mano mergina. Todėl paklausiau – ar ji nuoga guli. O tu visai ne mano mergina.
- Nors aš ne tavo mergina, bet visai galėčiau būti. Tik nevaidink, kad nesupranti apie ką kalbu...
-  Pats stebiuosi – tu labai panaši į mano merginą. Atsisuk profiliu. Taip. Nulenk galvą. Taip. Atsistok ir iškelk rankas. Taip. Iškelk vieną koją, Taip. Dabar kitą. Taip. Ir dabar vieną po kitos kelk kojas. Ir vienas ir du... Taip. O dabar...
-  Tu ką čia išdarinėji? Kas aš tau? Ko tu čia vadovauji? Tai mano lova. Mano namai, o tu man – svetimas. Kodėl aš turiu kilnoti kojas prieš tave? Ir nežiūrėk į mane. Draudžiu.
-  Tu taip nesiįjaudink. Daug moterų kilnojo kojas prieš mane. Jeigu tu neleisi į save žiūrėti – negalėsiu tavimi žavėtis.
-  Man tikrai neįdomus vyras, kuris manęs nepažindamas – žavisi. Kvailys. Iš savo namų – galiu tave išmesti lauk.
-  Išmesk. Pasakyk žodį ir aš tą pačią akimirką – išeisiu
-  Eik, tavęs niekas nelaiko.
Vyras išėjo. Tarsi išėjo į vonią, bet tuojau sugrįš.
Bet nesugrįžo.
Mamedova džiaugėsi, bet neilgai.
Nuliūdo.
Vyras buvo įdomus. Nuoširdus.
O jos principai – neįdomūs.
2014-08-09 18:48
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-10-09 18:17
java
reiks dažniau užsukti - paskaityti - turi šis kūrinys traukiančią magiją.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-10-09 18:16
java
puikus atradimas sakyčiau - 5.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-08-10 02:03
Gija_
Nors nebūtinai. Pavadinime - nepažįstamoji, kuri niekaip nedalyvauja siužete, bet nereikia apsigauti – jos nebuvimas taip pat yra vaidmuo.
Žodžiu, puikus kūrinys, pamokantis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-08-10 02:01
Gija_
Klaida pavadinime.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą