Netikėk

Tu netikėk, kad mūsų meilė mirė -
Tai tik užslinko saulę debesis
Tik pasiklydom mes klaidžiausioj girioj…
Bet aš tikiu: suves mus ilgesys.

Juk viskas tavimi aplinkui šaukia,
Net vėjas kvepia man tavais plaukais.
0 kai einu per žydinčią palaukę,
Tu vis žvelgi rugiagėlių žiedais.

Kai juodą naktį nesudėjus bluosto
Pratrūkstu ašarų karčių lietum,
Naktis nesugeba manęs paguosti -
Tai padaryt galėtum tiktai tu.

Bet aš tikiu  - išauš ir vėlei rytas.
Tu būsi pirmas spindulys aušros.
Ateisi iš širdies tamsos išvyti,
Ir saulė vėl mums švies ir žaižaruos.