Gyvenimas

Koks keistas dalykas gyvenimas.
Jis kartais putotas, klastingas,
Lyg upės kalnuotos srovenimas,
O kartais – lyg ledas sustingęs.

Mes augam, planuojam, vis skubam.
Surasti “kažką” ar  nuveikti.
Dažnai ne į tą kelią sukam,
Ir bandom naujai jį pakreipti…

Sutinkame žmogų, bet laukiam,
Nekviečiam, neleidžiam į širdį …
Todėl pasroviui ir vėl plaukiam,
Ir meilės kalbų mes negirdim.

O metams praėjus suprantam -
Tai buvo kažkas-ko taip laukėm…
Mes  viltį gyventi prarandam,
Ir virsta veidai liūdnom kaukėm.