Medunešis

Kai apsigaubia vasara
baltom ramunių skraistėm,
rugiagėlių aksomu ir nuometu žaliu,
tada ir mes išeinam rasotų pievų brydėmis,
kur lašina nektarą medunešio dangus.
Taip tyliai susimaišo
į daugiasluoksnį lydinį
ir prakaitas, ir darbas
ir kvepiantis medus.
Bet greit nutolsta pievoj
bitučių skrydžiai trapūs.
Ir vėl padvelkia vaškas
iš mūsų nužydėjusių medunešio dienų.