Savarankiškas

Mano mirčiai nesiruošia nė vienas praeivis
tad ruošiuosi pats
sustoju prie gėlių kioskelio
nujausdamas ateinančią baigtį
noriu pats apsodinti
savo būsimus namus šaknimis
tikėdamas jog per žiemą neišals
ir sekančiais metais pražįs
po mano drumzlinais langais
sava inercija
todėl dairausi
ir jaučiu susiduria mūsų žvilgsniai
ji ką tik išmoko šypsotis stebėdama mano trijų dienų barzdą
plaukuotas kojas žyminčias vyriškumą
jaučiuosi vertinamas
įdėmiau įsižiūrėjusi nuliūsta ir
veidą jos bei pampstančius spenelius apleidžia trauka
šį pojūtį sukelia gelstantis mano veidas
reiškiantis jog ligos buvau pastebėtas anksčiau nei jos
dar akimirka ir ji palieka mane
įsižeidusi
tikėjosi būti surasta dar šiandiena
abu nusivylę grįžtame namo.