Dukrai

Bėgai nubėgai
Per sniegą gilų,
Pėdų neliko –
Jaunystė skrido.
Bėgai nubėgai,
Atgal nežiūrėjai,
Prieky gyvenimas
Tavo likimas.
Žvilgsniu nulydėjau,
Širdim paskui bėgau,
Žinau – nesustosi,
Kartu jau nespėju...
Bėki, mieloji, per sniegą, per lietų,
Kad tik nuskristum, kur siela kviečia,
Net jei suklupsi,
Žinau – atsistosi,
Ir vėl bėgsi, kelio ieškosi.
Savojo kelio, kurs tik tau skirtas,
Širdim šalia būsiu, akmenis rinksiu,
Nuo tavo kelio, takelio
Visas nelaimes sau pasiimsiu.
Bėki, mieloji, gyvenimas kviečia,
O aš tau padėsiu – visad mylėsiu,
Mamos meilė daro stebuklus,
Bėki, mieloji, šalia visad būsiu...