tarp

Erškėtrožių klampynėse herojaus kūnas
Samanom ir elniais mirusiais dengias
Sudrąskytom akim ir žydėjimu slaptu
Priglaudžia švelnius savo plaukus
Prie žemės
Į žemę
Tarp jos
Klausosi kaip smėlis kalbas, tirpsta juros
Naktiniai drūgiai sparnais į lūpas plakas

Jei tik mokėčiau
sienom ir griūvėsiais
herojaus kūną apstatyčiau
palikčiau tik žemę
ant žemės
tarp jos
numegzčiau gobtuvą akim
ir plaukus švelnius suriščiau
kad galėtų klausytis tik mano liūdnos maldos
jei tik būtų gyvas
ant žemės
į žemę
tarp jos