Jaučiu
jog pyktyje užaugu
troškimu dar kartą išsinerti
iš tavo žvilgsnio
nes šįkart žaisti ruošiesi
ne kuprota figūra
kurią pasak išminties
ištiesinti galima tik priekalu
kai šis krisdamas sutrupina
kaukolę ir palieka įrašą
aplinkai nukastame žemės ruože
jog kadaise
gyventa tarp žmonių
o po audros
atsivėrusiame vyzdyje
kol mane nori apkeisti
į pelenus.