Vakarykste diena

Kapt kapt kapituliavo vakarykštės dienos,
Nukritusios nuo stogo į surauktą kaktą,
O senis vis dar laukė, kad gyvenimas sustotų
Gerdamas vandenį lietaus lašas po lašo.

Stotelėje senamiesčio prie pylimo,
Kur lietvamzdžiais kiaurais birbynė grojo,
Kalbėjo senis kliedesius...
Apie gražias damas ir šviečiantį rytojų.

Nei moterų, nei saulės, nei rytojaus ten nebuvo
Tiktai kapsėjimas skardinis vis kartojo,
Kad vakarykštės dienos vakar žuvo
Kanalizacijos šulinyje pabėgusios miegojo.