Skaičiuoju tavo tylą
buhalterio precizija seku minties gijas
bet skaičių pametu
ties ta vieta, kur baigėsi draugystė.
Negaila jos!
Devyniasdešimt laipsnių kampu - tavo langas
suskaudo kaklą, kol nusisukau ir nukirpau
elektros siūlą rišantį akis
kad pamatyčiau, jog baigėsi ne tik draugystė!
It juodo demono atodūsiai už lango ritos
dūmų kamuoliai.
Sustingau tarsi druskos statula
iš baimės pamiršau vardus
o tu tarei:
„Amore mio, sia tranquilla,
c'è solo l'Etna,
arrabbiata, invidiosa, viva“ *
Juk čia tik Etna, spjaudosi ugnim
ir gąsdina
o aš pabūgau tarsi kiškis žaibo!
Laiminga tau nusišypsau
ir įkvepiu šį kartą drąsiai.
Tavęs.
Ir Etnos suodžių.
* Mano meile, būk rami
tai tik Etna,
įpykus, pavydi, gyva (it.)