Fragmentai laiko ir savęs (22

Regis, kad pragare nebuvęs,
skaistykloj irgi, regis – ne,
bet kažkodėl pakimba burnoje liežuvis
ir manosi, kad kelrode žvaigžde
galėčiau kelią rodyti į ten.
nors vėl ne vienas šiepiasi, vėl moko:
nukirtus medį — neataugs,
o vėjo saujoje nesulaikysi.

Gal ką ne taip apie Savęsp rašau,
bet pasakykite,
kodėl to šitaip reikia?
Juk ne Visatos reikalus tvarkau,
net ne Žmogaus,
bet neišmušti iš galvos minties:
ir Jai, Visatai, bent maža dalim,
dar mažesne Jam, Žmogui, priklausau.
O jeigu jie po pragarus kažkur,
ar po skaistyklas trankos,
kaip nežinoti, kad su jais ir aš?.
Bet  savas kiemas
Kaip ir savas kraujas.

Po raidę atsargiai dedu vardus:
1. Vidinis
2. Čyru Vyras Vyturys
3. Dziedulis Feliksas
4. jo sūnūs Divas su Vincu
5. dar Sėdinti Ant Slenksčio Moteris
6. dar varnas Golius, ištikimas krašto paukštis...
Ir suprantu, kad jau poezijos nelieka.
O kur kiti?
7. Karolina, įkėlusi į lopšį šešetą sūnų?
8. kur Trys karaliai pirkioj Karlonų,
kreida ant  staktos durų pasirašę?
10. Kur tie, sustoję eilėje
pasirašyt savu krauju?
11. Kur Šklėrių sodžius, buvęs kaip Tada?

Jūs sakot, trokštate poezijos?
Na, žinoma, ir aš,
bet tartum iš bažnyčios išgirstu
poetą – kritiką A Puoką:
  — Memuarai eilėmis balansuoja ties prozos riba, kiekvieno atmintis savaip klosto pasaulį.
Atsiliepiau:
  — Taip,  A. Puokai, mano galva, esi teisus. Ir ne todėl, kad panašiai ir aš suprantu ir jaučiu. Bet ir šiuose memuaruose, regisi, gali būti tokie, sakykim, poezijos blykstelėjimai, mirktelėjimai. Man įdomu, kokiais momentais, pasireiškimais dvasioje reikėtų laukti jų pasirodant.
  — Būk drūtas, — dar palinkėjau doram žmogui, palinkdamas prie senų raštų, įvardintų „ Užrašais kitaip. “ ir bent kiek bandydamas nusistebėti, kad tokie yra. Neduok Aukščiausiasis, kad visa, kas sukaupta  žmoguje, būtų įprasta, pasiliktų be galios ar net teisės stebinti.
    — Vidini, ateik! - pašaukiau, o dziedulis Feliksas, įskėlęs iš titnago ugnį į pintį, nešė ją prie apžiotos suktinės ir čepsėdamas šitaip ragino ją įsidegti.. Stengiasi  labiau negu,  atrodytų, reikėtų.