Atspindžiai

Ak, atleisk... Apsimesk, jei gali,
Kad mane supranti, net be rolės.
Net, jei upė dabar - negili,
Daug slidžių ak/menų, tankios žolės,
Žodžiai blyksi reti bangose...
Kai brendi, - neramu ir vėsoka.
Bet krantai - su mumis, mumyse
Atsispindi. Ir debesys šoka.

Ką matai, kai žiūri į mane?
Krištolinė galva ir šešėlis...
Tai dangus mudu rodo kine
Mums patiems. Mūsų pėdsakus smėlis
Neilgai saugos - kyla vanduo.
Trupa žodžiai, o naktys - ilgėja.
Brenda Kruvinas Briedis - ruduo.
Kaip ir mes, atspindžiais patikėję.