atgal susitikti

Perpyliau sielą
Iš pamiršto rūpintis kūno,
Kurio negirdžiu
Ir perkošiau sumaišydamas
Su žvaigždynų žėručiais.

Pajutau…

Ropščiasi spinduliuojantis rūkas
Mano pėdomis ir geriasi į odą
It į pražydusią tamsą –
Senolės niūniavimas mingant.

Ji audžia tylomis senatvės raukšlelių voratinklius.
Kol vėl pasigesim; išminties ir pasakojimų.

Akinu naktimis, kaip drugys
Sparneliais žarstydamas paskutines
Akimirkas virš karščio.

Prisidengiu vyšnių žiedlapių ikarais.
Kvapu.
Tarp pirštų Pradanginu šios dienos
Pavargusius traukinukus,
Kuriais užsimerkęs grįžtu
                                            atgal.      Susitikti.
Imsiu ir parašysiu tau ryt. 
Jog vis dar atsimenu rytmečius,
Kai parnešdavai iš laukų šalto
It mėnesiena šviežio pieno.

Parašysiu, kad vėl lauktum.