jei išeičiau iš namų
iš proto
iš atminties jei išsinerčiau
lyg iš pasenusios odos
pamirščiau viską kuo kadais
mane tikėti mokė
išeičiau visiškai beodė
ir laiminga
tave sutikusi
bandyčiau užsitraukti žalčio odą
ir apsivyti tavo naktį
kol dar ji sapno nepagimdė
pasikalbėti
apie tuos
kurie nemiega
eilėraščius ir juodraščius
jie plėšo
rašo laiškus
neturinčius prasmės vertės ir kainos
paskui sužaistume dar vieną
„kvailį“ „asilą“
ar „pasijansą“ sudėliočiau
kad sužinočiau
laikas eiti
vėl palikti odą
sugrįžti į namus ir vėl išeiti
į atmintį įrėžti šitą naktį
ir tarsi žalčio palytėtai
žuvėdros klyksmu
išsilieti