iki ryto

Lipant į kalną
sunkiau įkvėpti,
bet vaizdas –
vertas atsidusimo.

Sapnavau –
man iš laimės
ten
linksta kojos,

kai pilnais delnais
atsistojęs –
sako žodžius
tiek (iš) lauktus.

Lietus išguldė
mūsų kviečius –
atsigulus
ąžuolo lovoj
įgaunu stiprybės.

Sukas mėnuliai
aplink
medaus lūpas –
godžiai žiūri,
bučiuotis
nori

at (si) merkiu –
tikrai vertas
atsidusimo.

Toks aukštas
didelis toks
nesumeluotas
žydintis ir staigus –
padavimų, minčių
ir žiežirbų
pilnas

mano piliakalnis –

šlaitai statūs
bet verta
užlipti

gali ir sutikti –

stovėsiu čia
iki ryto.