Tu, drauge, filologė? Tu statai Maironį ir Binkį į vieną gretą, paskui sakai, kad "atsiranda ir modernistų" - ir vadiniesi filologe? Binkis buvo vienas uoliausiu tarpukario Lietuvos modernistų, vienas avangardinių "Keturių vėjų" įkūrėjų, ir tu, nematanti prieštaravimo tarpo jo ir Maironio, man aiškini, kad aš turiu kažką išmanyti?
"Kiekvienas turime individualų stilių"? Drauge, drauge... Kurioje vietoje pas tave individualus stilius? Kuo tu skiriesi nuo visokių vinjų, mintaučių ir šimtų kitų tokio tipo grafomanų? Stiliumi čia net nekvepia - tik kiču.
Ir tavo pinigų neprašau - savųjų pakanka. Ir niekur nesakiau, kad už pinigus parašyčiau PALANKŲ komentarą. Tiesiog reikalavai profesionalios kritikos, o profesionalo darbas turi būti atitinkamai apmokamas. Kodėl aš turiu gaišti laiką rankiodamas iš tavo tekstų klišes, kurios turėtų būti akivaizdžios kiekvienam bent kiek išprususiam?
Filologo išsilavinimas kultūros nepridėjo. Gaila.Turėtum žinoti ir apie Maironį, ir apie Binkį, jei teko skaityti literatūros istoriją. Atsiranda ir modernistų, tačiau po Maironio romantinė tradicija irgi tęsiasi. Kaip filologui netiktų reguliuoti literatūros istorijos, tik ją išmanyti. Kiekvienas turime savo individualų stilių. Kaip filologė nematau ir Tamstos eilių originalumo. Na, o apie kai kurias kūno dalis tikrai netingite kalbėti. Tam nereikia būti filologu. O jeigu gerai vertini eiles tik už pinigus, gali nevargti. Tikrai nemokėsiu pinigų nei už Tavo komentarus, nei už Tavo eilėraščius. Kur publikuoti kūrybą, leisk pasirinkti man pačiai. Ne tamsta vienas skaitai, ne Tavo vertinimai patys teisingiausi. Manęs tai nejaudina. Gaila komentatoriaus, kuris kūrinyje neįžvelgia nieko gero, tik jaučia malonumą nurodinėti, sudirbinėti, jaustis Viešpačiu.
Pirma parašyk profesionalų eilėraštį, tada gausi ir profesionalią kritiką, drauge. Tu man pinigų už šito maironizmų atrajojimo analizę juk nemokėsi, ar ne? Tai kodėl aš turiu gaišti laiką? Jei tave tai paguos - taip, aš turiu ir filologo išsilavinimą. Abejoji mano kompetencija? Tvarka. Siųsk savo rašinėlius į "Literatūrą ir meną" arba "Šiaurės Atėnus". Pažiūrėsim ar spausdins. O gal ir ten dirbančių kompetencija abejoji?
Labai norisi į tokias žemo lygio pastabas nekreipti dėmesio. Juk matyti, kad žmonės bijo eilių, kurias dar galima suprasti, todėl šūkauja, įtikinėja. Matyt jie nėra tikri savo pergale, todėl mano ją pasiekti riksmais, drabstymais. Jei tik tiek sugebate, varkite prie kiekvieno mano kūrinėlio. Man tai nėra svarbu. Nediktuokite, ką turiu rašyti - tai ne diktantas. Ką ir kaip rašyti, leiskite nuspręsti patiems rašantiesiems. Beje, sudirbdami kūrinius bent prisistatykite tikraisiais vardais, paskelbkite savo išsilavinimą ir kritikų kompetencijas. Bent žinosime, su kokio lygio profesionalu turime reikalą. Iš anksto ačiū.
O kas čia kalbėjo apie meilę? Aš kalbėjau apie tavo poeziją, o ne apie kažkokias meiles. Niekas nesako, kad jausmai paseno. Paseno ta stilistika, kuria tu apie juos kalbi, drauge.
...taip dabar tokių "ilčiukų lioniukų" laikas. Baisu. Bet jie jaučiasi esą "pasaulio bamba". Apmaudu, kad tenka skaityti jų komentarus. Yra, oi kaip daug dar yra kas skaito tokia TIKRĄ poeziją... Rašyk, kaip ir rašei. Tu NEPRIVALAI niekam nieko aiškinti.
Apmaudu, kad klumpės palyginamos su meile. Bet... pasaulis keičiasi. Nusibodo klumpės, auniesi batais, pabodo vieni - perki kitus... Matyt, taip suvokiama ir meilė - kaip daiktas, kaip vežimas ar klumpė. Nusibodo - numetei, pakeitei.Nepatinka klumpės - nenešiok. Ir į vežimą, traukiamą arklio, nesėsk. Niekas tau jų neperša. Nors pasitaiko atvejų, kad arklys būna protingesnis už žmogų.Skraidyk kosminiais laivais, mylėkis su robotais - juk pasaulis keičiasi. O tiems, kuriems meilė ne tas pats, kas daiktas, leisk pasilikti amžinųjų vertybių kultą.
Drauge Dzūkaite, tu turbūt važinėji arklio traukiamu vežimu? Nešioji klumpes? Ne? Kodėl? Argi XXI a. žmogus taip atbuko, kad nebevertina arklio traukiamo vežimo ir klumpių?
Negi nesupranti paprasto dalyko: pasaulis keičiasi. Ir visa tavo kūryba tėra beviltiškas bandymas vėl įvesti į madą klumpes - dalyką, kuris jau savo atgyveno ir yra niekam neįdomus. Na, kaip niekam. Yra dar kiti klumpių pardavėjai, jiems gal ta tavo kūryba, - kuri iš tiesų yra ne kūryba, o tiesiog imitacija, - patinka.
Ačiū už komentarus.
Būčiau dėkinga, jei sulaukčiau paaiškinimo: kas pabodo mano lyrikoje? Jausmai? Paprastumas, aiškumas, temos, amžinos kaip gyvenimas?
Beje, neteko gyventi 19 amžiuje, tad komentatoriui norėčiau paprieštarauti: nejaugi 21 amžiaus žmogus taip atbuko, kad visiškai nevertina meilės lyrikos? O gal tokio jausmo apskritai neliko? Gal jį pakeitė seksas? Įtariu, kad formuojasi grupė žmonių, kuriems nebuvo lemta išgyventi tyrą ir nuostabią meilę, pasiaukojimą kitam, todėl jie ir dangsto meilės stygių šaukdami, kad tai paseno, kad reikia apie meilę ir apie žmogų kalbėti kitaip, pabrėžiant kūno kultą ir nutylint dvasios grožį. Tebūnie, aukštinkite tokias vertybes, kokias suvokiate, tačiau nemenkinkite ir kitokio požiūrio.
Dėl paskutinės eilutės - tai ne paradoksas, o tokia meninė priemonė - kontrastas, kuris paryškina meilės galią: netgi nykumą paversti grožiu.