Cŵn Annwn

Klaupkis juodasis šunie
ir nesakyk kad Velso pijokai
vėl tave prisijaukino
kaip šunį mišrūną
už kraujuojančios žuvies kūną
ir už fizinį potraukį,
pradėjai loti ir vizginti uodegą
kaip šlykštus pataikūnas,
dar ir kitu vardu šaukiamas atbėgi
velniai griebtų lyg būtum vokiečių aviganis
tampai roges mirtingųjų vaikiščiams
be sąžinės graužaties,
gana, sakau, tarnauti dykaduoniams
keliautojams ir bailiems žvejams
keliantiems bures ne savo vėjui,
o ir tu, žemėto šuns pavidale, atgailauk,
nejau nesudrebėsi dabar
prieš savo karalių
grėsmingą ir rūstų, dabar
kai tavęs niekas nė iš tolo nebijo
klaupkis juodoji šmėkla
ant žvarbaus sniego
ir pažiūrėk mirčiai į baltas akis
apakusias, rupšnojančias molį ir pilnatį,
nėra jos tokios blogio pilnos, šmėkla mano,
tik rūpesčio ir pramano dirvos,
tik liūdesio atvaizdo
kurį man užtraukei kadaise ir lig šiol
draskei mūsiškių sudegusias širdis,
atmink kas tavo valdovas,
nejau paliksi mane
patį bejėgį klupėti čia
tarp tuzino pūvančių knygų,
batų kaukšėjimo ir šalavijo tvaiko,
o kad sugrįžtumei tad pašėltume mudu
kaip anuomet, juodasis šunie.


Cŵn Annwn - Velso mitologinė būtybė (Kun Anun)