Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 26 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Praėjus metams po žmonos mirties, Maceika pradėjo piršliautis. Kad ir šešiasdešimties metų našlys, bet ieško jaunos, gražios ir turtingos pačios.
Negali sakyti, šlėkta dar visai neblogai atrodė: žilstelėję juodi plaukai, sušukuoti  ant tiesaus skyrimo ir sutepti briliantinu, susiraukšlėjusi tik kakta, o švariai nuskustas veidas dar tebešvietė jaunatvišku rausvumu. Šviesiai pilko drapo galife kelnės, juodo chromo batų aulais aptemptos tiesios blauzdos, tamsiai mėlyno aksomo švarkas, ant galvos lenkiško fasono kampuota kiepė sudarė griežto ir reiklaus dvarponio įspūdį. Su vyrais Maceika sveikinosi „kariškai“, per alkūnę sulenkta ranka ir ištiesta plaštaka, kilstelėdamas ją prie ausies, o moterims pabučiuodavo į ranką.
Našlys pirmiausia apsilankė pas visas nuotakas lenkaites, o neradęs tinkamos, dairėsi po lietuviškus dvarus, palivarkus ir stambius ūkius.
Kada ne kada kažkas nurodė Galinio dvarą, kuriame kaip rožė žydi lietuvaitė nuotaka Alesia, visiems žinoma kaip dvarininko Šelvio sūnaus našlė ir dabartinio dvarininko Galinio dukra.
Čia ir užkibo Maceika. Alesia jį sužavėjo nuo pirmo pamatymo. Tiesa, jam nelabai lipo prie širdies jos aštuonerių metų sūnelis Kęstutis, bet, kai sužinojo, kad jis dvaro paveldėtojas, Maceikai jokių abejonių neliko. Jis niekur daugiau nesilankė, nes puikiai žinojo, kad geriau niekur neras: „ Čia kelio galas, „ – nusprendė našlys, – sudėjus abu dvarus į vieną vietą, susidaro apie septynis šimtus hektarų... Ar begali būti kas nors geriau? “
Žmogų savo dvarui vadovauti Maceika jau turi, kitą dvarą tvarkys uošvis. Bendri darbai, bendras derlius, bendros pajamos, bendras pelnas... Jam pačiam nereikės nieko dirbti. Jis tik važinės su jauna, gražia žmona į svečius, pas gimines, lankys pažįstamus, abu savo  sūnus Kaune. O kur dar šeimyniniai malonumai namuose? Amžiną atilsį, pirmoji žmona daug metų sirgo, teko „ papasninkauti“, bet užtai dabar atsigriebs...
Galinis irgi patenkintas.
– Ką dabar pasakysi, Alesia? – paklausė tėvas dukros, – ar aš nesakiau, kad mūsų laukia šviesi ateitis? – bet Alesia, atrodo, nelabai džiaugėsi.
– Betgi tėte? Jis perpus už mane vyresnis. Kas iš to, kad jis dvarininkas, bet yra senas diedas, našlys... Kaip reikės su juo gyventi? Kas iš to, kad aš čia kalbu? Vis tiek visi sprendimai tavo rankose, – apsiverkė Alesia.
– Betgi, vaikeli, ar negerai? – tėvas bando nuraminti dukrą, – sakai diedas... Bet tokio diedo dar paieškoti reikia. Ne kiekvienas jaunuolis gali su juo lygintis. Viso labo jam tik šešiasdešimt... Kiekvienas vyras iki septyniasdešimties ar septyniasdešimt penkių – savo vietoje. Matysi, dar vaikų susilauksit.
– Nenorėjai, kad apsikraučiau vaikais, o dabar kitaip šneki? Kam man vaikai, neužilgo užaugs ir Kęstutis...
– Čia jau taip kaip susitarsit. Jeigu jis norės, tai nieko nepadarysi. Jauna esi – užsiauginsi. Negi nenori būti ponia ant viso valsčiaus?
Dabar jau Maceika per dienas sėdi dvare pas Galinį. Abu iš didžiojo kambario beveik neišeina. Pavalgo, pasivaišina ir vėl ten užsidaro. Vis tariasi, kaip būtų galima sujungti abu dvarus.
Gal vieną kurį parduot ir nusipirkt prie vienos vietos, o gal, abudu pardavus, pirkti iš karto vienoje vietoje? Bet taip gali ir nepasitaikyti, o be to jau labai ilgas kelias. Gali viskas ilgai užtrukti, o norėtųsi kaip galima greičiau viską sutvarkyti.
Vyrai daug kalbasi apie tai, bet išlieka svarbiausias klausimas – vestuvės. Po teisybei tas dvarų sujungimas daugiau Maceikos išmonė. Galinis viskam pritaria, bet kartais ir suabejoja.
– O ką? Gal ir visai gerai būtų? Viena sėja, vienas derlius, vienas kūlimas, vienos pabaigtuvės. Juk visa tai per dvi vietas brangiai kainuotų, o šiaip būtų tik vienos išlaidos. Pagaliau nebereikėtų nė jokios pasogos skirti... Bet apie tai jau vėliau...
Dabar Galinis, neva pritardamas Maceikai, jam tik nuolaidžiauja, puikiai suprasdamas, kad pasogos klausimas neišsispręs taip veikiai. Bet per ilgesnį laiką gali būti ir visai užmirštas... Galinis džiaugiasi, kad Alesiai atsirado tinkamas jaunikis. „ Dabar visas dėmesys turi būti skiriamas vestuvėms“, – nusprendė Galinis.
Prašmatnių vestuvių nori tik Maceika. „ Kam to reikia? Susituoktų sau kukliai, gražiai, tyliai... Visgi jau nebe jaunuolis, našlys, jam vestuvės antros, kam taip garsintis? Užtektų keleto porų pajaunių, atšvęstume su pačiais artimiausiais žmonėmis, mažiau būtų išlaidų... Kam tiek žmonių iš viso valsčiaus? „ – piktinasi Galinis, bet Maceika nesutinka. Jam reikia, kad būtų ir viršaitis su sekretoriumi, ir klebonas su vikaru, ir daktaras su žmona, ir būrio giminių bei pažįstamų. Atseit, tegul pamato, kokią puikią žmoną jis gauna. To gi negali jam uždrausti...
– Daugiau svečių – daugiau gerų palinkėjimų. Geriau seksis naujas gyvenimas, – taip aiškina Maceika ir Galiniui tenka nusileisti, nors labai gaila didelių pinigų...
Paskutiniu metu Galinio dvaras patyrė nemažų nuostolių. Pasėjęs kviečius į žemesnę vietą ir pasitaikius lietingai vasarai, beveik visas derlius supuvo laukuose. Tuos grūdus, kuriuos dar pavyko nuimti ir išdžiovinti, pirmiausia paskyrė sėklai ir savo reikmėms, o pardavimui visai nieko neliko.
Tiesa, rugiai ir kiti javai užderėjo gerai, bet, pardavęs rugius, negavo tokio pelno, kokį gaudavo už kviečius. Ir išvis, kai išvarė iš dvaro agronomą Algį, kažkodėl tai Galiniui pradėjo nesisekti. Vienais metais prastai užderėjo rugiai, kitais metais supūdė kviečius. Sunku buvo gaspadoriui tvarkytis ir su dokumentais, bet su jais Galinis neilgai vargo. Labai greitai jam prirodijo vaikinuką iš netolimo vienkiemio, kuris pakviestas už nedidelę algą, sutiko tvarkyti dvaro buhalteriją.
Vaikinas buvo baigęs keturias gimnazijos klases. Tėvas iš gimnazijos jį atsiėmė, norėdamas, kad šis stotų į kunigų seminariją, o kadangi sūnus būti kunigu nenorėjo, tėvas toliau mokytis neleido ir jis liko namuose. Nesunku suprasti, kaip teko gyventi jaunuoliui, netekus tėvų malonės. Nuolatiniai tėvo priekaištai, motinos ašaros, užtai, pasitaikius tokiai progai, jis su malonumu išėjo į dvarą, kad tik nesimaišytų tėvų akyse.
Maceika, atvažiuodamas į Galinio dvarą, visada atveža Alesiai saldumynų ir gėlių iš savo dvaro gėlynų. Tos jo dovanos Alesiai primena Kęstą. Prisiminimai nelabai malonūs. Patirta daug gėdos, širdies skausmo, išlieta nemažai ašarų. Taigi dėl Kęsto ji prarado nuo vaikystės tikrai ją mylėjusį draugą. Ji tikriausia būtų už jo ištekėjusi, jeigu nepasimaišęs Kęstas. Didelę įtaką jos apsisprendimui turėjo Kęsto padėtis. „ Kaip gražu... Kokia garbė... Dvarininko sūnus... “ – suokė tėvas. Ji ir pati matė, kaip jai pavydi draugės. Kęstas visada atvažiuodavo gražiu arkliu, būdavo dailiai pasirėdęs, visada ką nors dovanojo. Gėlės, saldainiai, bučiniai... Atsidavė mergina jam ne dėl to, kad būtų neatsispyrusi aistrai, bijojo jį atstumti, kad jos nepaliktų, baugu buvo jo netekti, jį prarasti, norėjo būtinai jį išlaikyti prie savęs, niekam neatiduoti, įrodyti visiems, kad Kęstas tik  jai priklauso. Alesia iki šiol nesupranta, kodėl jis taip žiauriai su ja pasielgė? Juk ji norėjo jam įtikti, įrodyti, kad jis suprastų ir nė trupučio neabejotų, kaip labai jį myli.
O agronomas Algis? Kodėl tada jo pirmas prisilietimas sukėlė tokią jausmų audrą? Gal  kaip tik tokia ir yra tikroji meilė? Alesia Algį įsimylėjo vos tik pamačiusi ir tikriausia jau  nieko daugiau taip nebemylės... Kas jos laukia dabar? Anksčiau ar vėliau pasenusio vyro slaugymas...
Kaip bebūtų, dabar dvaras jos namai. Visi savi, artimi žmonės: tėvas, motina, vaikas. Ji seniai čia apsiprato, o kaip ji gyvens ištekėjusi? Nauja vieta, kiti žmonės... Kaip prisitaikys, ką veiks, su kuo bendraus? Ir kam viso to reikia? Alesia nesupranta, kodėl tėvas taip nori, kad ji ištekėtų už Maceikos? Juk iš to jam jokios naudos. Tegul Maceika ir numirtų anksčiau už ją, vis tiek iš jo dvaro jai nieko nepriklauso. Yra vaikai, jie paveldėtojai, o jai viso labo tektų grįžti pas tėvus...
Kaip vėliau Alesia sužinojo, tėvas pasirūpino jos ateitimi. Maceika pasirašė dokumentą, kad po savo mirties palieka žmonai šimtą hektarų žemės palikimą, nepriklausomai nuo to, ar turės su ja vaikų, ar ne. Štai kaip buvo įsimylėjęs lenkų dvarininkas Alesią. Kol kas tas susitarimas lyg žodinis, bet vestuvių dieną bus pakviestas notaras, kuris jį patvirtins, įteisins parašus antspaudais ir po to jau dokumentas įgys teisinę galią.
Šiaip ar taip, bet su mirtimi sutarties nepasirašysi... Maceika kad ir daug vyresnis, bet gali gyventi ir iki šimto metų, o pirmiau į Anapilin iškeliauti jauna žmona Alesia. Tuo atveju sutartis nustoja galioti nuo pat pirmos jos mirties dienos.
Negalima sakyti, kad Maceika besąlygiškai užrašė šimtą hektarų palikimą žmonai. Jis iš Galinio gauna penkiasdešimt tūkstančių pasogos, kuri bus įteikta taip pat vestuvių dieną, pasirašant ir patvirtinant kitus dokumentus.
Vestuvės buvo linksmos ir šaunios. Šventė abudu dvarai. Pas Galinį viskas buvo kukliau, o jau pas Maceiką nė minutei nenutilo muzika. Visur gėlės, vestuviniai vainikai, girliandos ir net fejerverkas... Svečių našlys sukvietė daugybę. Visi su palinkėjimais skelbė tostus, dovanojo dovanas, apsikabindami bučiavosi. Vyrai Alesiai bučiavo į ranką, o išsipusčiusios ponios į veidą. Jaunoji su ilga, iki žemės balto šilko suknele, paskendusia mezginiuose, su permatomu kaip rūkas lengvu šydu ant galvos ir veido, su baltomis ažūrinėmis pirštinaitėmis iki alkūnių, su Maceikos padovanotais žiedais ant pirštų ir perlų vėriniu ant kaklo atrodė tikrai įspūdingai. Kai, parvažiavusi iš bažnyčios, jaunųjų pora atsisėdo galustalėje, buvo į ką pažiūrėti. Po teisybei į Maceiką mažai kas težiūrėjo, visų dėmesys buvo nukreiptas į Alesią.
– Kokia gražuolė... Ir iš kur jis ją ištraukė? Sako, kad jaunikis ir pasogą nemažą gavo. Pavyko našliui, nieko nepasakysi... – stebisi tie, kurie jos dar nebuvo matę.
Pati Alesia, sėdėdama už stalo, jautėsi lyg apsvaigusi. Jai buvo skiriama tiek pagarbos ir dėmesio, kokio ji niekada gyvenime nebuvo patyrusi. Viskas čia taip gražu, puošnu ir jai buvo malonu jausti, kad tik jai vienai visa tai skirta. Nebe toks atgrasus atrodė ir šalia sėdintis našlys... Tik jo dėka ji taip pagerbta ir išaukštinta, tik jam turi būti dėkinga už šias nuostabiai malonias akimirkas.
Netikėtai sulaukusi tokio visų dėmesio, Alesia jautėsi nejaukiai. Ji raudonavo nuleidusi akis, ir, kai svečiai uždainavo ir pareikalavo pasaldinti vaišes, bučiuodama našlį, visai užsimerkė.
Praėjo nemažai laiko, kol Alesia nusiramino ir drąsiau apsidairė. Už stalo sėdėjo visai nepažįstami žmonės, jai šypsojosi nepažįstami veidai. „Bet palauk? Ten toliau tarp svečių ar tik ne Algis? Na žinoma jis, – geriau įsižiūrėjusi, įsitikino ji, – toks gražus, išsipustęs... Su viena viešnia išėjo šokti... “ – ir  jaudulio banga ūžtelėjo Alesiai į širdį. Nuo to laiko, kai tėvas išvarė jį iš dvaro, Alesia nebuvo jo mačiusi. „ Kaip jis čia atsirado? Na, nekviestas nebus... Matyt ir jį pakvietė Maceika. Bet kam jis jam reikalingas? Geriau jau būtų buvę jo čia nematyti... O gal net geriau, kad jis čia? Tegul pamato, į kokias aukštumas aš iškilau“ – prasiveržė Alesios puikybė. „ Dabar net gėda prisiminti, kaip aš jam tiesiog piršausi... Juk jis pats prisipažino, kad dėl vedybų abejoja. Jeigu būčiau už jo ištekėjusi, nebūčiau pražuvusi, bet namuose aš ir toliau būčiau dvarininko dukra, namų šeimininkė, o dabar būsiu dvaro ponia, savo dvaro šeimininkė, “ – ramino save Alesia.
O ką sako širdis? Ji lyg ir nusiramino, smarkiai nebesiblaško... Tiesa, Alesia kurį laiką su Algiu daug sau leido... Jei ne piršlybos, tėvo nepritarimas ir Algio išvykimas iš dvaro, tai neaišku, kuo viskas būtų pasibaigę... „ Dabar jau kas buvo prabuvo, laimė, kad tada nesukliuvau ir šiandien galiu tik didžiuotis prieš jį, “ – apsisprendė Alesia.

27.
2014-06-18 11:41
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-06-18 20:52
Atėja
Gera istorija
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-06-18 12:10
Juozas Staputis
Taikliai aprašyti anų laikų piršlybos, bet ir dabar jau atsirandant tam tikram luomui pasirodo panašūs reiškiniai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą