O sielvarta spalvota

.




ESĖ lyrinė


                  Jaunas.
                  Jaunas jaunas poetas
                  Su kruvina kančia lūpose nes
                  Taip lengva dainuoti bekraštį ilgesį – –
                                                    Algmar

Jai tenka meluoti ir lengvintis
O ji galėtų būti
                    Šviesos kristalų konstrukcija
– Aš nemeluoju.
– Ir aš. Tu  esi
                    Šviesos kristalų konstrukcija
Liūdesiai liko gyvãtos slėniuose greta praamžių liūdesių
Kaulų
Mačiau – abchazų upelė Žoakvara kalnuose
Vaga raityta ne akmenuota – puntukuota
Liūdesių kaulai sumalti ten  dulkėsna
Per milijoną tą – kai syk su Sapiens gimė Maudulys – o
Nenusibaigia –
Poezijos meilei
Užtat kur kas anksčiau užgimusios Kaukazo bitės
Gal dar dinozaurui gėlę
Ten šlaituos tebebuvo linksmos
Kaip ir lietuviškos per išsituštinimo šventę
Kilnojamą
Tik ne pagal mėnulį
Pagal giedrą Žemės
                      Pagal tave
                      Man tapo džiaugsmas saulėta žãluma
Nebe kristalais
Nors lengva būtų jais dalinti šviesą
Neišsenkant
Kai eilėse putojanti taršys liūdna niaurà besendama
Neišsipagiriojantis jau dekadansas
Proza ne pamėgta o kreivašypsnė
                      Pamėgus žvangint meterlinkišku dalgiu
                      Ir ne mažiau puotas per marą
Nėr kaip gyventi?
– Dekadansas. Kas čia naujo.
                      Tu esi obels žiedas, aguõna