Pasaka vaikui

Viskas prasidėjo ir pasibaigė -
seni laikai,
nusidėjėliai ir šventuoliai
nubrozdintais keliais
su knygom arba kaulais
parpuolę prieš amfiteatrą
viens užu kitą
nuoširdžiau kaukė apie savo įnorius,
vaikai į vakarą nuo kalno nulipę
ateidavo pasižiūrėt į juos,
ir vyrai keldavos paimt
visų grožybių už kurias mokama
ne tulpėmis ar šakelėmis,
o laiku ir gyvenimo rumbais.

Itakės audinys
prisigėręs kvapų iš sodo
ir pajūrio laužo dūmų,
prisiklausęs dejonių
pagundų ir dvejonių,
sūnūs - potvynių vaikai
sukrypusiomis geldomis
suarę motinos ir tėvo jūrą
užtvindę krauju archipelagą
už moteris
už mergas ir giminę
ir Itakės audinius bei skrynias
paruošę sėti sėklas.

Kekšės prigimdžiusios
dvi dešimtis vaikų
atmindamos kiekvieno tėvo
kvapą ir burnos skonį.
Granito ir marmuro menas
pragertas ir atsiimtas
apdaužytas paskutinio šalies kaltelio
apkandžiotas paskutinio liūto ilties
su iškalta siela
viduje akmens,
ta siela žiūri dabar
pro vaiko akis.
Viskas pasibaigė ir atėjo
dar senesni laikai.