Laimei

Laime mano, ateik pas mane,
Aš tau kambarį jaukų įruošiu.
Būsi mano brangiausia viešnia -
Tau baltai patalėlį paklosiu.

Ir užversiu senas langines,
Ir duris tylutėliai užsklęsiu.
Ir gyvensi tuomet pas mane,
Niekados jau tavęs neprarasiu.

Kai norėsiu, dainuosiu linksmai,
Kai norėsiu - pasaulis man lenksis.
Ir tikriausiai pamiršiu ūmai,
Kad tave pasiklojau prie slenksčio.

Pasijusiu valdove dangaus
Ir visos mirguliuojančios žemės!
Bet tavęs negaliu aš sugaut,
Nes esi tu laisva, nors benamė.