rašyk.lt: Kūriniai / BONSAI / Kovok kai sunku gyventi

Blogas komentaras Rodyti?

2014-06-15 14:19

keistmažodis

ąžuolinis grabas nu nu gal į pušini kišk ar tik ne pižonai esat ?

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-06-12 02:34

kanopinis

Aš kiek ne į temą sukalbėsiu. Šiom dienom nusižudė apylinkių vaikinukas, aš panirau mintyse - vis nemažėja.
Taip, neišeitis, bet žema vadint egoistu. Beje, tai kalba apie pirmojo veikėjo egoizmą. Čia aš baigiu.
Dabar tekstas. Nesukoncentruotas, išbarstytas. Kas nutiko skyrybai(vienur naudojam, kitur - ne)? Klaidos. Ar tai liudija apie skubotumą? Tegu. Bet mum skaityti reikia/noris. 1

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-06-11 22:29

gunta

Autoriau kodėl rašote tokias nesąmones:
"Nusižudei, nes nepajėgei pakelti naštos kuria maneisi vienas gali panešti, bet pasirodo klydai!"
ir
"Dievas suteikia tau jėgų ir valios tiek kiek reikia ir kančios tau duota tiek kiek reikia, kad jaustumeisi gyvas kai joms ateina galas."

čia kalba vienas ir tas pats žmogus; kas jam?
matai, jis užduoda klausimą, į kurį atsako - paskui paaiškina, kad yra visai ne taip, kaip jis ten paklausęs atsakydamas aiškino :D

o toliau, jei taip filmas ir scena tokia, monologas, kalbantysis taip išgyvena mirtį - netektį, nu tai tokį epizodą pamačius, gali pagalvoti, kad geriau gal negyventi, nei gyventi tokioje šeimynėlėje.
Žmogus jau nusižudė, jau kūnas grabe guli, o artimieji dar pamokslauja, tik štai gaila - nebepasiekia, neprisibeldžia jau iki anapus, tik iki grabo - negirdi jis...

o juk bent jam mirus, turėtų susimąstyti, kaip jam sunku buvo, ką jis išgyveno viduje, jei net nusižudė - juk nusižudyti nelengva - dievas įdėjo stiprų savisaugos išlikimo instinktą, sunku jį peržengti - ir paukšt, nusižudyti. bet kai tokia šeimynėlė aplinkui, gal ir lengviau, nei tarp jų gyventi...
Citatos:
"Egoistas Egoistas Tu!
Dar drysti klausti Kodėl?
Aš tau pasykiu kodėl? Tu egoistas nes palikai artimus savo amžinybėjė kankintis nežinoje atsakymų už ka jis sugalvojo nušokti žemėn iš dangaus", – įsivaizduoji, koksai lyrinis herojus egoistas?.. žmogus jau grabe, nebegirdi, o jis dar jį kaltina, kad jiems sunku be jo, bet nei akimirkai nesusikremta: "viešpatėliau, ką jis jautė, apie ką jis galvojo, kas darėsi jo širdyje - ir mes niekas nežinojome, nepasiguodė, nepasikalbėjo, negi mes jam buvo me tokie negeri, taip nepasitikėjo, nejaugi mes tokie negeri jam buvome, tokie svetimi, - koks jis vienišas buvo, ką jis galvojo tai darydamas - ką jautė?..", – matai, nėra pas lyr. her. meilės tam sūnui, ania?. visai nėra, kažkokia pabaisa, tikriausiai dar norėtų, kad gyventų gyventų, eilėraščius apie ją rašytų, kokia ji gera motinėlė, ar tėvelis, aukštintų šlovintų ją - o ji didžiuotųsi, "štai kokia aš motina - kokį sūnų išauginau... "- o tasai, vakarais kojeles jai plautų ir vandenilį gertų... (tai būtų meilė?.. gyvenimas neegoistiškas?..)
tai gi, vargšas sūnus pas tokius artimuosius gimęs;
pirma mintis, kad čia tikriausiai scena, kai žmogus negali priimti kaip atsitiko, ir jo protas atsisakęs priimti realybėje esantį faktą, pradeda blaškytis ir kabintis į isterijos priepuolį, pradeda vapėti visokias nesąmones, kaltinti, šaukti „egoistas esi!“ - lyg jis ims taip, dėl to, ir prisikels, kad ką nors atsakyti, apsiginti, paprieštarauti – nesutikti, paneigti;

Tai štai, jei tai būtų atkarpėlė – scena, (iš kokio nors kūrinio) tai galėtų taip būti; gali būti tokia isterija , taip sureaguota, kai žmogus neištveria skausmo, ir, kad protas nepasimaišytų, tas protas paprasčiausiai taip blokuojasi, tuo tarpu; bet skaitau skaitau iki pabaigos, ir matau, kad kalbantysis į kokią tai išmintį pretenduoja, ne jokia čia ne isterija, čia ramūs pamąstymai, ir ne jokia ne scena – ne siužetas ir ne epizodas; tai jau varge tu varge, koksai tas pamokslautojas egoistas, kad net pagalvoji, „ir dar jam neaišku – ko nusižudė?.. tai „juk, kad pas tokius gimti, ir gyventi, augti, greičiau yra dievo bausmė – nei gyvenimas turtas...“ :D
- - -
Tai dabar iš naujo apmąstykite, ką parašėte, autoriau; bei atkreipkite į tą kuriozą –pirmi sakiniai (pradžioje – kur klausimas, ir atsakymas) ir paskutinieji (kur pasakojimas, kad „dievas davė jėgų tiek kiek reikia...“) .

(IR – tekstas matosi yra netaisytas - parašėte ir įmetėte, reikėjo persiskaityti, čia tikriausiai turėjo būti žodis "pasakysiu"? vietoj šio --> "pasykiu", taip? TAČIAU, skaičiusi ar neskaičiusi jį įmetėte,
Tai kaip ir nieko nekeičia- t.y., jei klaidas ir redaguotumėte, juk turinys tas pats išliktų, tendencijos jame tos pačios kurios yra dabar, tai pamąstykite dar kartą - ko čia prirašėte.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2014-06-11 22:16

tarakonai

Neraike.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas