Patikliems

Kaimynai
nuolat padorūs gyvybingi
ir paslaugūs
vos tik ryškėja horizonte
baidantys naktį šiukšliavežiai
neprašyti laisto ir ravi gėlynus
kuriais jau bodėjausi
glosto šunį
kai šis nešukuotas įsileidžia
ir neurzgia
žmonai bruka naujus receptus
skelbia tikėjimą
moko maldų negirdėtų
kurias kartoja net senė
tiek metų bučiavusi kunigui
rankas
visa tai dar pakenčiau
bet po to kai pamačiau
jog užpakalį plauna vandeniu
ir tomis pačiomis rankomis
glosto mano vaikams plaukus
išvijau
tik tuomet prisiminęs
ne tik priminiau šeimai
pirmą Dievo įsakymą
bet ir perskaičiau atgimimo
proga evangeliją pagal Joną.