Žiedais pavasarėjant snigo.
Tu iš svajonių negrįžai.
Nieks nebelies gitaros stygų.
Tu su pavasariu dingai.
O fėja, o mieloji – grįžki,
kad net nustebtų ir tyla,
Kai ją romansas apkabina,
tavo sopranu, gitara..
Sugrįžk akimirka žavinga
iš tų beprasmiškų sapnų.
Arpedžiu jausmas tepasklinda,
balzamo krištole garsu.
---------------------------------
Na paimki ir vėlei gitarą.
Sugražinki brangias minutes.
Tik lietus į palangę stuksena.
Tik svajonė, - bet nėra Tavęs.
Звучит как романс. И, кто познал, как могут на лирический лад настроить струны души звуки гитары, тот бесспорно поймёт, о чём автор хотел рассказать в этом нежном и сентиментальном стихотворении. Хочется только повторить - Arpedžiu jausmas tepasklinda,
balzamo krištole garsu.
pirmą posmą skaitant, pagalvojau kad herojus palaidojo mylimąją kuri mirė pavasariui išeinant, dabar, galvoju pereidama prie antro posmo, lyrinis herojus raudos - bandys susitaikyti su likimu, netekties skausmelius išsilaižinės - bet dar prasčiau čia viskas pasirodė. Eilėraštis, bet lėkštas ir prastas, o dar tiksliau tuščias, su pilstymu iš tuščio į kiaurą... +2