Popierinis mėnulis

Naktis, as žiuriu į mėnulį
svajonės slepiasi jame
jis taip toli, pasiekt negali
Nei vieno net galingojo valia

Bet aš pasieksiu aš suspesiu
tegu pasaulis virsta pelenais
net jeigu as pasiekęs mirsių
mėnulis šviečia sau ramiai

Ir štai diena kurios aš laukiau
mėnulis saujoj pas manę
bet ką daryti jis greitai plyšta
kaip popierinis ryto rasoje

Bevertes buvo man svajones
beverčiai buvo ir sapnai
aš ju sekiau ir kas man gavos
iš manes liko pelenai...

Bet štai mėnulis visdar šviecia
vilioja pas save vaikus
kaip popieriu dažai paliečia
mėnulis tuščias svajoniu nebebus...