Nejau?

Dar vis dairaus
It pats galėčiau rinktis kelią,
It nematyčiau, ką turiu po kojom.

O žiogo smuikas čirpina giesmelę,
Erdve siela prisirpusi kaip spanguolė Čepkelių
Ir nesmagu, kai nežinau:
Kam reik dairytis taip,
Jeigu nepaisant, kur esu,
Gyventi neišnykstu, kur gimiau.
Galbūt todėl lig šiol nemoku
Išgryninti savęs, kaip sėjai javą,
Išsilukštent be panašumų į kitus
Ir... jovalu nebūti.
(Net ir tuomet, kai vienas,
O ne vienas —
Susirenka kažkuo panašūs man
Lyg  būčiau jų kūrėjas
Pagal paveikslą savo*).
Nejau išgryninto manęs nėra
Nė savyje?

Erdve siela prisirpusi it spanguolė Čepkelių,
O žiogo smuikas čirpina giesmelę.
---------------------------------------------
* Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo paveikslą;
Pagal Dievo paveikslą jį sutvėrė;
Sutvėrė juodu, vyriškį ir moteriškę
                            („Pradžios knyga“)