Ieškok istorinės tiesos

Kartą vienoje autobusų stotelėje vienas šalia kito galėjo stovėti komunistas, socialistas ir Kazlas 2.
Komunistas vardu Artūras laukė mylimosios Salemutės. Mergina nežinojo apie Artūro komunistinius įsitikinimus. Jeigu būtų žinojusi ji būtų apsivilkusi kitą suknelę. Dabar nežinojo, todėl apsivilko suknelę tinkančią prie socialistinių pažiūrų vaikino. Salemutė buvo kaimo barakuda ir Artūras buvo paskutinis kaimo biznierius, kurį ji nutarė suvilioti. Artūras turėjo dešrų vytinimo cechą. Buvo akcininkas kartu su alkoholiko įsitikinimus turinčiu Vaclovu. Kaip jie galėjo sutarti – niekas nežinojo. Cechas dirbo. Dešros vytinosi.
Socialistas Egocentas vyko į teismo posėdį, kuriame prokuroras  turėjo pasiūlyti mirties bausmę kitam teisėjui, kuris kažkada socializmo laikais nuteisė sušaudyti visus mokinius iš  vienuoliktos B klasės. Sušaudyti, nes nelankė mokyklos ir pabėgę iš pamokų stipriai sumušė vieno aukštas pareigas einančiam socialisto, bet dirbančio komunistų rėžimui, valdininko dukrą. Teisėjas niekaip neišsiaiškino, kuris iš nusikaltėlių smarkiausiai mušė, todėl nutarė sušaudyti visus.
Istorija sena, bet sako, kad iš sušaudymo vietos kažkaip paslaptingai už didelius kyšius dingo vienas vaikinas ir mergina. Dingo tiesiog iš sušaudymo kameros. Egocentas atėjo pakviestas kažkokio ten Kazlas 2. Kviesdamas į susitikimą autobusų stotelėje Kazlas 2 kalbėjo: noriu atstatyti istorinę teisybę. Ar tu sutiktum man padėti tai padaryti?
O Kazlas 2 jis ir buvo tas kažkada iš sušaudymo vietos dingęs moksleivis.
Štai jis eina gatve. Stotelėje stovi komunistas Artūras ir socialistas Egocentas.
Privažiuoja autobusas. Išlipa Salemutė.
Kazlas 2 šaudė netaikliai.
Jis nušovė visus: ir socialistus, ir komunistus, ir Salemutė.
Ir tai istorinė tiesa?
Kokią jis tiesą čia norėjo atstatyti?
Nemoki šaudyti – istorinės tiesos neik ginti.