mačiau, kaip vakaro varpui išmušus aštuonias
nužydi visas sodas
vienu metu
stebėjau, kaip kelių savaičių žydėjimo šviesa
atsiiria nuo medžių, šiek tiek paklaidžiojus susipiečia
pakyla ir nuskrieja.
ilgėjausi tos zvimbiančios ir spurdančios
rytais prieš saulę lengvumos
bučiavusios akis ir balinusios širdį
kuri to išėjimo ištvėrusi nebūtų.
bet saujoje jaučiau vos šiltą,
guodžiantį prisiviliotą
žiedlapį –
kitam žydėjimui pasėti.