regiu tavę aš vakarais
kampučiais lūpų pakeltais
kaštoninius spiralėm plaukus
kurie lig šiolei man patrauklus
mieliausia virpesį ausy
jaučiu kai tyliai man kuždi
švelnius žodžius kiekvieną rytą
net pats sau pajaučiu pavydą
tu man kaip rožės žiedo kvapas
saldžiausias žemės aromatas
tyriausias jūros gintarėlis
rytais tarškutis vyturėlis
ir panaši tu man i gėlę
į saule vėja orchidėja
kai tu kalbi aš kartais tyliu
bet tai nereiškia kad nemyliu