Geresnis

Buvau sugalvojus kažką geresnio bemiegę griaustinio
Naktį
Baltesnį žaibą
Statesnę pakriūtę nuo kurios krenti lengvai lyg karuselės
Tamsoj
Švelnus nesvarumo jausmas ir minkštos aukštos
Vasaros žolės
Dar galvojau apie Geresnįjį
Kuris pats mane pakvies į nostalgijos parką
Po neišvaikščiotom atminties arkom
Ir pasakys
Štai mano statulos, mano tvenkiniai ir fontanai
Mano mirusių kaulai, mano gyvųjų namai
Nes aš negarbinu išėjusių tik kapus aplankau
Mano laužai dar nesudegę, bet yra pelenų
Yra tamsūs turtingi medžių pavėsiai

Baltesnįjį žaibą?
Tarsi tokio reikėtų...
O kalno tokio stataus, kvepiančio tik amžinybe?
Geresniojo
Tokio tykaus kaip upokšniai, vėsiomis rankomis
Nimfų vaiko, sena siela, kuris laiko skraistę palietęs
Sukarpo tik pirštais 

Tikriausiai nereikia
Bet kasdieną nori vis tik labiau ir labiau
Kad ateitų lengvai per tamsiąją žemę

Dar dievas ar jau žmogus?