Dar kartą apkabina vėjas,
švelniai gėles išglamonėjęs.
Ir pasitinka vakarą laimingas
jis saulės bučinius surinkęs.
O tu slapta žvelgi tenai,
kur skraido meilės atvarai.
Ir slepiasi karšta saulutė,
kur ką tik gaivus vėjas pūtė.
Iš pakraščio mėnulis kyla
ir žadina dangaus žvaigždyną.
Dar kartą apkabina vėjas,
švelniai gėles išglamonėjęs.