Diena

Išsimaudė diena kaip merga nusirengusi,
Snūduriuoja šunim prie tvoros susirangiusi.

Aš jau senas, bet akį vis traukia pajaudinti –
Ir mintim, ir jausmais lig dangaus pasidauginti.

Žavi širdį balta jos oda nusišvietusi,
Sopulingos vilties palytėtose vietose.

Skuba laiko tąsa atmintin pasidėjusi,
Lyg viešnia laukiama niekada neatėjusi.

Snaudžia tyli – bijau, ką iškrės man pabudusi –
Ar lydės vėl juoku, ar negimusiu kūdikiu?