Mamai

Kiek savo kelyje sutiksiu aš žmonių...

jų patarimas bus tiktai žolė prieš tavo lauką,
Paguoda jų - tik debesis prieš tavo platų dangų,                                     
Jų šiluma - tik kibirkštis prieš tavo saulę saugią,
Ir apkabinimas visai kitoks nei tavo, mama, rankų.

Kiek savo kelyje sutiksiu aš žmonių...

mūs saitai bus tik siūlai prieš tavuosius tiltus,
Net ir stipri draugystė tik banga prieš tavo jūras,
Visi keliai tik šalutiniai prieš tavuosius, man supiltus,
Ir ašaros ne tos. Mamos jos tokios... skaudžiai sūrios.


Kiek savo kelyje sutiksiu aš žmonių...

jų meilė bus tiktai žvaigždė prieš tavo amžinybę,
Neišmatuojamas rodyklėm mama, paaukotas laikas,
Tu viskas: ir graži diena, ir guodžianti naktis sava ramybe,
ir širdis, kokios daugiau nebūna - plakanti dėl savo vaiko.