narvas

Ir laimingas tas žmogus nugyvenęs paprastą gyvenimą. Nekėlė jis daug klausimų apie dalykus, kurių paaiškinti nemokėjo. Laikėsi neutralios pozicijos, kai jo nuomonė galėjo kam nors nepatikti. Augo, užaugo, „įsimylėjo“, pasodino medį, pastatė namą, užaugino vaiką. Buvo jis doras. Ir gulėdamas mirties patale jautėsi laimingas. Laiminga jautėsi ir jo auginta varna. Gyvenimą sutiko ji narve. Ten pat pasitiko ir mirtį. Mylėjo ji savo šeimininką su kuriuo tą paskutinį rytą pramerkė akis, pažvelgė vienas į kitą ir atgulė amžiams, taip ir nepajutusi ką reiškia laisvai sklandyti dangumi.